Ateinančiais metais bus pertvarkomos Vilniaus Senamiestyje esančios Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės: bus pakeista jų danga, šiek tiek pasikeis ir jų parametrai – plotis, šaligatviai. Gatvės bus pritaikytos darniam judumui ir saugiam eismui, kartu siekiama išsaugoti vertingąsias savybes.
Minėtose gatvėse planuojama pakeisti:
– Gatvių dangą: skirtingų gatvių dalių grindinys bus pritaikytas pagal jų istorinę ir paveldosauginę reikšmę ir naudojimo tikslus. Trakų gatvėje remontuojama esama margaspalvio granito danga, Barboros Radvilaitės gatvės ir Maironio gatvės istorinėje dalyje numatoma bazalto trinkelių danga. Šaligatviams numatomas granito plytelių grindinys. Dviračių takams numatomas granito trinkelių grindinys. Maironio gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Užupio g. iki sankryžos su Subačiaus g. numatoma asfalto danga. Dviračių takai šioje atkarpoje numatomi raudono asfalto dangos, šaligatviai – betoninių plytelių dangos.
– Gatvių parametrai: gatvių parametrai (bortų vieta, važiuojamosios dalies plotis, šaligatviai, dviračių takai) koreguojami prioritetą teikiant darniam judumui ir eismo saugumui.
– Istorinio konteksto išsaugojimas: projektas siekia pabrėžti kelių pagrindinių istorinių Vilniaus senamiesčio gatvių, kaip vienų iš svarbiausių kultūros paveldo vietovės elementų, svarbą bei istorinę reikšmę, nesukeliant žalos saugomam miesto paveldui.
Gyventojams minėtų gatvių pertvarkymo projektai gyventojams bus pristatyti nuotoliniame susitikime gegužės 8 d. 18 val. Registracijos nuoroda: https://forms.office.com/e/BKhHkxWf3c
Susitikimo metu projektų kūrėjai pristatys savo darbo rezultatus ir projektus. Susitikimu siekiama supažindinti gyventojus su būsimais pokyčiais bei išgirsti jų įžvalgas dėl planuojamų pakeitimų.
Projektus ir susitikimą su gyventojais organizuoja UAB „ID Vilnius“. Iš anksto kilusius klausimus galite siųsti dalyvavimas@idvilnius.lt.
Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės priklauso UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančios vertybės – Vilniaus istorinio centro – teritorijoje. Šios gatvės saugo senąją Vilniaus miesto dvasią, jo istoriją ir kultūrinį paveldą, turinčios ypatingą reikšmę tiek vietos gyventojams, tiek istorijos tyrėjams ir turistams.
Trakų vartai, apie 1785 m. Pranciškus Smuglevičius
Trakų g. projekto vizualizacija.
Projektiniai sprendiniai (PDF).
Trakų gatvė, 280 m. ilgio, įsikūrusi seniausioje miesto dalyje, anksčiau vadinta Šv. Dvasios, Senatorių, Didžiąja arba Trečiąja Senatorių gatve yra viena iš nedaugelio senamiesčio gatvių, kuri per karus ir okupaciją išsaugojo savo senąjį pavadinimą, glaudžiai susijusi su XIV a. (tuomet tarnavo kaip kelias iš Vilniaus į Trakus). Dėl puikios geografinės padėties ji traukė didikų, pirklių ir turtingų miestiečių dėmesį.
Į Vilnių atvykę svetimšaliai visuomet paminėdavo Trakų gatvę kaip vieną iš gražiausių ir turtingiausių mieste. Trakų gatvės pradžioje stovėjo Trakų vartai, nuo kurių driekėsi miesto gynybinė siena ir tekėjo Kačergos upelis. Trakų vartai istoriniuose šaltiniuose fiksuojami nuo XVII a. pr. Vartai buvo nugriauti 1803 m, o jų buvusią vietą simboliškai žymi Trakų ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio pastato nišoje įsikūrusi S. Kuzmos skulptūra „Miesto vartų sargybinis“ Trakų gatvė viena iš pirmųjų išgrįsta akmenimis.
Nuo XVI a. Vilniuje nutiesus vandentiekį, vanduo mediniais vamzdžiais iš Vingrių šaltinių tekėjo į Trakų gatvėje stovėjusius didikų rūmus, čia buvo įkurtas seniausias Vilniuje pranciškonų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia.
Karališkas vandens malūnas Barboros Radvilaitės gatvėje, 1869 m. J. Čechavičius
Barboros Radvilaitės g. projekto vizualizacija.
Projektiniai sprendiniai (PDF).
Barboros Radvilaitės gatvė skirtingais istoriniais laikotarpiais taip pat turėjo keletą pavadinimų, kaip Karališkoji arba Karališkųjų Malūnų, Królewska, Pionierių gatvė.
Pirmasis pavadinimas siejamas su Barboros Radvilaitės ir Pilių gatvių sankirtoje stovėjusiu Karališkuoju malūnu, o pati gatvės istorija atspindi miesto gyvenimo eigos pokyčius ̶ nuo praeities iki šių dienų. Čia išliko nemažai istorinių pastatų kaip Kirdiejų rūmai, Rodkevičių namas, o jų istorija siejama su įvairiais žymių asmenų gyvenimo ir veiklos epizodais.
Maironio gatvė 1873 m.
Maironio g. projekto vizualizacija.
Projektiniai sprendiniai (PDF).
Tuo tarpu, Maironio gatvė buvo žinoma kaip Tymo gatvė, o jos istorija siejama su anksčiau buvusiu Vyskupų malūnu bei tymo odinių gamybos dirbtuvėmis.
Gatvė ėjo palei kairįjį Vilnios krantą tarp Užupio ir Paplaujos tiltų. Carinės Rusijos aneksijos laikotarpiu gatvėje buvo nugriauta Šv. Onos bažnyčios varpinė, išgriauti Bernardinų vartai, nemažai bernardinų namų, tačiau iki šių dienų išliko daug istorinių pastatų ir erdvių, atspindinčių senojo miesto gyvenimo būdą ir struktūrą.
