Rugsėjo 14 d., minint Europos paveldo dienas, antrus metus iš eilės praūžė jau tradicija tampantis renginys – „Atvirų kiemų diena Medinėse Šnipiškėse“. Šiemet jis tapo dar didesnis ir įspūdingesnis – lankytojams atsivėrė 12 kiemų, kuriose vyko net 25 kūrybinės, edukacinės veiklos, dirbtuvės, instaliacijos, parodos, o renginyje apsilankė daugiau nei 500 smalsuolių iš viso Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų.
Saulėtą šeštadienį Vilniuje žmonės gausiai „šnipinėjo“ – vaikštinėjo siauromis Medinių Šnipiškių gatvelėmis, tyrinėjo paslėptus kiemus ir mėgavosi šio rajono unikalumu. Praėjusios šventės mintimis ir įspūdžiais dalinasi patys gyventojai.
Šių metų renginio susitikimo vieta tapo Bendrystės kiemu virtusi Šnipiškių aikštė. Šventės metu gyventojai ir miesto svečiai turėjo retą galimybę pažinti Medinių Šnipiškių dvasią. „Svarbiausia yra žmonės, ne pastatai. Šis renginys kalba apie kaimynystę, bendruomeniškumą ir pasitikėjimą – juk reikia drąsos įsileisti svetimus į savo kiemą, trobą,“ – sakė aktyvi Medinių Šnipiškių gyventoja ir viena iš renginio organizatorių Dalia Cibauskaitė.
Šventės metu vietos kūrėjai ir menininkai pristatė savo darbus bei veiklas. Dalia prisipažino, nors šiais metais nepristatė savo kūrybos, atvežė parodyti kitų darbus, stebėjo ir rūpinosi, kad viskas vyktų sklandžiai. Šiais metais ją sužavėjo lankytojų spindinčios akys ir kūrybiška atmosfera. Tokie renginiai skatina atvirumą ir pasitikėjimą, o svarbiausia – džiaugsmą gyventi ir dalintis juo su kitais!
Menininkė Elena Laurinavičiūtė savo instaliacija „Oro skalpeliai“ kvietė lankytojus pasinerti į mistišką buvusio socialinio būsto atmosferą. „Norėjau, kad lankytojai pajaustų vaiduoklišką šio buto dvasią. Reakcijos buvo įvairios – nuo nustebimo iki smalsaus žvilgsnio. Tai man priminė, kaip svarbu išlaikyti Šnipiškių gyvastį ir bendruomeniškumą.“
Kūrėjų pasakojimai ir parodos sužavėjo daugelį dalyvių. Šnipiškių senbuvis ir buvęs ilgametis seniūnaitis Miroslavas Bielinis akcentavo, kaip svarbu prisidėti prie vietos puoselėjimo, primindamas apie šio unikalaus rajono istoriją ir vertybes, reikšmingas ne tik vietos gyventojams, bet ir visam Vilniui. Kūrėjai vienbalsiai pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik išsaugoti rajono autentiškumą, bet ir kurti naujus ryšius tarp bendruomenės narių.
Bendruomenės balsas ir dialogas su sprendimus priimančiais
Prieš „Atvirų kiemų dieną Medinėse Šnipiškėse“, rugsėjo 12 d., aktyvūs vietos gyventojai pakvietė kviestinius svečius – politikus, savivaldybės darbuotojus, verslininkus ir nekilnojamojo turto vystytojus, į pasivaikščiojimą, kuriame buvo aplankytos daugeliui mažiau pažįstamos istorinės Šnipiškių gatvelės. Naujojoje Šnipiškių aikštėje, prie kavos puodelio, diskutuota apie vietos vertes, gyventojų poreikius ir potencialą. Tai buvo pirmasis kartas, kai vietos gyventojų iniciatyva buvo surengta vieša diskusija, kurioje menas, mokslas ir mitologija susiliejo su rajono vystymo vizijomis.
„Šia ekskursija ne tik siekėme, kad priimantieji sprendimus pajustų unikalią vietos dvasią, ypatingą lėto gyvenimo kuriamą atmosferą, tačiau norėjome atkreipti jų dėmesį ir į iššūkius su kuriais čia susiduriama siekiant ją išsaugoti, į šios teritorijos bei visos Giedraičių seniūnaitijos ateitį,“ – teigė viena iš renginio organizatorių, šnipiškietė architektė Agnė Leonavičiūtė-Gabrėnienė, rašanti disertaciją apie Šnipiškes. Ji pabrėžė, kad gyventojų balsas aiškiai skamba – Medinės Šnipiškės gali tapti tvaria ir kultūriškai turtinga miesto dalimi, jei bus atsižvelgiama į vietos poreikius.
Agnė pratęsė, kad dažnai girdime, jog žmonės tik kritikuoja, tačiau nieko nesiūlo. Medinių Šnipiškių gyventojai ne kritikuoja, o pasakoja, kokia žalia, savita, įdomi jų gyvenamoji aplinka. Tai vieta jau dabar gausiai lankoma turistų, apjungianti ne tik kultūrinę – istorinę, tačiau ir socioekologinę, naudojimo-rekreacinę vertes, turinti daug potencialo tapti tam tikru reiškiniu ne tik vietos, tačiau ir viso Vilniaus mastu.
Bendrystė ir kūryba – ateities projektų įkvėpimas
Kalbėdami apie rugsėjo 14 d. renginį su atvertais kiemais, vilniečiai ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų džiaugėsi galimybe atrasti dar nepažintą Šnipiškių pusę. Ekskursijos metu ponia Vida-Vidonija pasidalino savo patirtimi: „Mano ekskursija – tai lyg fantazijų kelionė po pasakų pasaulį. Norėjau, kad žmonės pajustų, jog stebuklai slypi čia, tarp medinių namų. Daugelis dalyvių pirmą kartą vaikščiojo šiomis gatvelėmis ir džiaugėsi galimybe „pašnipinėti“.
„Atvirų kiemų diena Medinėse Šnipiškėse“ ne tik subūrė vietos gyventojus ir smalsuolius, bet ir tapo įkvėpimu naujiems projektams bei idėjoms. Gyvasis paveldas ir kūryba šioje unikalioje vietovėje atskleidė Šnipiškių dvasią – kaimynišką, kūrybingą ir autentišką.
Šventės svečiai iš visos Lietuvos turėjo progą ne tik pažinti vietos istoriją, bet ir įsitraukti į kūrybines veiklas, dirbtuves bei parodas. Dalyviai jautė šiltą atmosferą, sėmėsi įkvėpimo lėtam gyvenimui, džiaugėsi žydinčiais gėlynais ir čia išlikusia natūralia miesto žaluma.. Medžio meistras Mindaugas Ratavičius, vedęs edukaciją apie restauruojamą medinį langą, pabrėžė, kad tai buvo šventė sielai, kurioje kiekvienas galėjo rasti sau artimą kampelį.
Gyventojų organizuojami renginiai – svarbi miesto dalis
Šie abu renginiai sukūrė platformą, kurioje vietos gyventojai galėjo tiesiogiai pristatyti savo aplinkos problemas. „Atvirų kiemų diena Medinėse Šnipiškėse“ parodė, kad kritika gali tapti konstruktyviu dialogu, kviečiant sprendimų priėmėjus atkreipti dėmesį į Medinių Šnipiškių potencialą bei būtinybę ieškoti sprendimų, kurie išsaugotų šią unikalią Vilniaus paveldo vietą. Renginio organizatoriai pabrėžė, jog tai ne tik vietos žmonių iniciatyva, bet ir galimybė bendradarbiauti, siekiant tvarios miesto plėtros.
Renginys, subūręs vietos gyventojus ir miesto svečius, parodė, kad Medinės Šnipiškės gali turėti didžiulį potencialą tapti svarbia miesto dalimi, skatindama kultūrinį turizmą bei tvarų vystymąsi, o vietos bendruomenė siekia ne tik saugoti, bet ir puoselėti šį gyvąjį paveldą.
Tokie renginiai kaip „Atvirų kiemų diena“ tampa vis svarbesne miesto dalimi, atkreipdami dėmesį į vertingą, tačiau mažiau pastebimą paveldą, ir įtraukdami vis platesnę bendruomenę į diskusijas apie mūsų visų miesto ateitį.
Gabrielės Pauraitės nuotr.
